Metinė Socialinių paslaugų centro ataskaita: metai nebuvo lengvi, bet produktyvūs

Artimiausioje miesto Taryboje bus pristatomos Socialinių paslaugų centro direktoriaus metinės ataskaitos. Ataskaitose pristatomi pagrindiniai pasiekimai, spręstos problemos, įgyvendintos veiklos ir laukiantys svarbūs darbai.

Per 2017 metus centre nuveikta daug reikšmingų darbų. Ypač išskirtini tie, kurie susiję su darbuotojų darbo sąlygomis ir sauga bei darbai, kurie susiję su paslaugų kokybės gerinimu.

Per nepilnus metus įvykdyta institucinė vaikų globos pertvarka. Visi vaikų grupinio gyvenimo namuose (institucijoje) gyvenę vaikai, kuriems nustatyta trumpalaikė arba ilgalaikė globa perkelti į šeimynos principu veikiančius namus. Tuo tikslu savivaldybei remiant, centras nupirko 3 gyvenamuosius būstus, organizavo jų aprūpinimą, reikiamą įrengimą, subūrė 3 specialistų komandas. Stiprinant vaikų globos paslaugas per praeitus metus parengti 2 budintys globėjai.

Per 2017 m. pradėtos teikti 2 naujos paslaugos: integrali pagalba (dienos socialinė globa ir slauga) asmens namuose ir asmeninės higienos ir priežiūros paslauga.

Palaipsniui kinta darbo su soc. rizikos šeimomis darbo struktūra, metodika. Stiprinant darbą su socialinės rizikos šeimomis Panevėžyje pasirengta dirbti pagal naują ankstyvosios intervencijos modelį, SMART tėvystės programą.

Reikšmingi pasiekimai vadybos ir administravimo srityje:

Įgyvendinama savianalize grįsto socialinio darbo tobulinimo praktika. Pradėta kryptingai ir nuosekliai ugdyti, plėtoti centro darbuotojų kompetencijas, taikyti refleksijos rezultatus, ieškoti alternatyvių socialinio darbo tobulinimo būdų, padedančių įveikti iškilusius sunkumus.

Atliktas Centro dokumentacijos (darbo tvarkų, reglamentų, pareiginių aprašų) vertinimas, inspiravęs valdymo struktūros atnaujinimą, leisiančią sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tenkinant miesto bendruomenės socialinius poreikius. Apjungiami skyriai, kurie teikia susijusias paslaugas.

Atliktas Centro psichosocialinių veiksnių tyrimas, padėjęs identifikuoti vidinės įstaigos kultūros stiprinimo gaires, prioritetu įvardinant komunikacinės sistemos stiprinimą. Šiuo atveju svarbiausiu darbu galima įvardyti pradėtą vykdyti komunikacinės sistemos tobulinimą, dokumentų siuntimui, saugojimui išnaudojant elektroninius įrankius.

Darbuotojų gerovės kūrimas gerinant darbo sąlygas: parengta darbo apmokėjimo sistema. Ji remiasi konkrečios pareigybės sudėtingumu, atsakomybės lygiu ir atliepia skaidrumo, vidinio teisingumo ir aiškumo principus; Stiprinant darbuotojų saugą ir sveikatą darbo metu, 20 soc. darbuotojų, kurių darbas pagal LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimą priskiriamas prie pavojingų darbų, buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbo metu; stiprinamas darbuotojų profesionalumas, ugdant darbe reikšmingas kompetencijas.

Įvertinus pastarųjų metų tendencijas, aiškiai matyti, kad auga vienišų, pagyvenusių žmonių skaičius. Tad didėja poreikis socialinės priežiūros paslaugoms, kuomet darbuotojai padeda vienišiems ir ligotiems buityje, palydi į sveikatos priežiūros įstaigas. Statistikos departamento duomenimis Panevėžyje yra 29401 asmuo, kurių amžius 65 ir daugiau. Iš viso Panevėžyje (2017 m. gegužė) nurodoma 101,156 gyventojų (remiantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis).

Vidutiniškai per metus socialinės priežiūros paslaugos pagyvenusiems, vienišiems ir neįgaliems asmenims jų namuose teiktos 245 asmenims. Daugiausia paslaugų, vertinant pagal demografinius kriterijus, suteikta moterims nuo 65 iki 84 metų amžiaus. Per 2017 metus naujų klientų šioje kategorijoje – 70.

Centro direktorės nuomone, daugelis problemų nėra būdingos išimtinai Panevėžio miestui. Tai šalies problemos, kurios neaplenkia ir mūsų. Šiandien daug pastangų dedama kovojant su pasekmėmis. Tam, kad su visuomenės senėjimu, mažu gimstamumu, motyvacijos stoka (asmuo nėra užimtas, nedirba, nesimoko) susijusios neigiamos finansinės ir socialinės pasekmės nebūtų tik atitolinamos, reikalingas didesnis dėmesys problemos priežastims valstybės mastu.

Auga poreikis ir socialinės priežiūros paslaugoms socialinės rizikos šeimoms. Šių paslaugų gavėjų skaičius lyginant su pernai išaugo. Per 2017 metus į soc. rizikos šeimų sąrašus įtrauktos 79 naujos šeimos, t.y. 14 daugiau nei 2016 metais. Taip pat pažymėtina, kad kito rizikos lygio tendencijos: 2017 m. atsirado daugiau šeimų, turinčių aukštą rizikos lygį ir mažiau turinčių žemą. Nors paslaugų skaičiaus didėjimas siejamas su socialinėmis, ekonominėmis priežastimis, labai svarbu asmens vertybės, vidinė kultūra. Socialinės paramos gavėjai per tam tikrą laiką praranda savo socialinį aktyvumą ir po to neskuba į darbo rinką. Užsidaro taip vadinamoje skurdo kultūroje. Asocialų požiūrį formuoja jų asmeninė patirtis, situacija valstybėje. Kita vertus padidėjusį paslaugos poreikį lemia ir besikeičiantys teisės aktai, reglamentuojantys vaiko priežiūrą ir jo interesų užtikrinimą. Reikia sutikti, kad nustojus galioti anksčiau taikytiems vaikų auklėjimo metodams turi atsirasti nauji. Tačiau dažniausiai senųjų metodų sunku atsisakyti, nauji nėra žinomi ar suprantami, o pagalbą teikiančiųjų nėra daug, tad ji yra ribota arba mokama.

Sausis ypač darbingas mėnuo, kadangi vertinami nuveikti darbai ir tuo pačiu rengiami nauji planai. Esminiai metų planai siejami su Vaikų dienos centro plėtra, vaikų globos paslaugos vystymu, savanorių pritraukimu, aktyvesniu dalyvavimu projektinėse veiklose.